Svorio perlų upė
Perlų amatų tipai pasaulyje
Perlo susidarymas[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Perluotės Ilgą laiką perlų atsiradimą gaubė legendos. Buvo manoma, kad tai moliuskų kiaušiniai, kad juos į perluotę įdeda žuvys ir t.
Šiais baltais spindinčiais akmenimis mėgsta puoštis nuotakos, juos galima nešioti kasdien ar pasipuošti į prabangų vakarą.
Pirmasis Europoje mokslinius perlų prigimties tyrinėjimus atliko garsusis sistematikas Karlas Linėjusišauginęs upinių perlų, kurie dabar saugomi Karlo Linėjaus draugijos muziejuje. Perlai susiformuoja dvigeldžių moliuskų kriauklėje.
Kai į kriauklę patenka svetimkūnis smėlio kruopelė, parazitas, paties moliusko mantijos fragmentasjis ima dirginti jautrų moliusko kūną, ir šis išskiria kalcio karbonato perlamutrokuris sluoksnis po sluoksnio apgaubia minėtąjį svetimkūnį. Kalcio karbonatas svorio perlų upė būti dviejų mineralų formoje — kalcito ar aragonito.
Tarp mineralinių sluoksnių įsiterpia organika konchiolinas, C8H13O5Ntodėl perlai priskiriami organinės kilmės brangakmeniams.
Perlamutrinis perlų blizgesys susidaro dėl nevienodo šviesos lūžimo skirtinguose pusiau skaidriuose perlo sluoksniuose ir yra tuo gražesnis, kuo sluoksniai plonesni, ir kuo jų daugiau. Paprastai perlai būna baltos, rečiau kreminės, rožinės spalvos; randama žalių, mėlynų ir net juodų perlų.
Pastarieji, vadinami juodaisiais Taičio perlais, ypač vertinami. Pagal kilmę perlai skirstomi į jūrinius ir upinius gėlavandenius. Daugiausiai upinių perlų parduoda Kinija.
Perlai iš Rytų
Didžiausias visų laikų perlas, aptiktas Filipinuose prie Palavano salos m. Perlą milžiniškoje, apie kg, kriauklėje svorio perlų upė nežinomas naras, kurio ranką suspaudė tridaknos geldelės, ir jaunuolis žuvo.
- Kaip jūs prarasti savo svorį
- Mesti svorį naujais metais
- Kaip susidaro perlas. Kaip iš tikrųjų susidaro perlai
- Persijos įlankos perlai oocities.
- Numesti svorio švediškas stalas
Įvairių formų ir atspalvių perlai Japoniški perlai Pagal kilmę perlai skirstomi į 4 pagrindines grupes: natūralūs, kultivuoti, iš dalies kultivuoti Mabe ir dirbtiniai perlų imitacija.
Kadangi jų struktūra skiriasi, natūralius ir kultivuotus perlus visada galima atskirti peršvietus Rentgeno spinduliais.
Perlų auginimo paslaptys (1981)
Kultivuotų perlų pjūvyje nesimato koncentrinių sluoksnių, būdingų natūraliems perlams. Tuo tarpu natūralaus perlo centras būna netaisyklingos formos.
Natūralūs perlai[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Susiformuoja be žmonių įsikišimo, todėl jie yra patys vertingiausi.
Rusams: ar reikia, kaip tai padaryti?
Natūralūs perlai retai būna taisyklingos formos, ir jų kaina, kaip ir kitų brangakmenių, priklauso nuo dydžio, formos ir kokybės. Kultivuoti perlai[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Svorio perlų upė, negu natūralūs, o dirbtiniai — patys pigiausi. Jie dažniausiai gaminami iš perlamutro arba koralo, kartais iš stiklo ir dengiami tirpalu, gaminamu iš žuvų žvynų.
Dirbtinių perlų blizgesys yra menkesnis. Jie auginami JaponijojeHonkonge Kinijoje ir kitose Tolimųjų Rytų šalyse pagal japoniškas technologijas.
Šie perlai pasižymi ypač geru blizgesiu matmenys 3—8 mmspalva dažniausiai balta su visokeriopais atspalviais.
Parduodama elektroninė parduotuvė Parduodama apie 2 metus veikianti elektroninė parduotuvė tik pati platforma su domenu. Turi unikalų dizainą. Orientacinė pardavimo kaina — Eur. Susidomėjusius prašome kreiptis el. Kai skelbimas ta […] Dainos žodžiai apie Lietuvą Didžioji Vytauto tauta, Per amžius mindyta, trypta, Pažeminta ir pamiršta, Bet čia išlikus.
Pietų jūrų perlai auginami Australijos pakrantėse ir Indijos vandenyno salose. Kadangi auginami stambiose perluotėseužauga dideli 8 —16 mm.
Karoliai sidabras (35)
Spalva balta su įvairiais atspalviais. Taičio perlai — visų juodumo atspalvių perlai, matmenys 5—20 mm.
Pastaruoju metu jie labai išpopuliarėjo. Jie tinka žiedams bei auskarams, kulonams, kitiems netradiciniams papuošalams. Perlų gavyba[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Perlų rinkėja, ama Iki XX amžiaus pradžios pagrindinis perlų gavybos būdas buvo nardymas ir rinkimas nuo dugno.
Nardytojai atlupdavo kriaukles nuo dugno, iškeldavo į paviršių, kur jas atidarydavo ir ieškodavo perlų. Tonoje laimikio būdavo aptinkama vidutiniškai trys — keturi perlai. Indijos vandenyneManaro įlankojeRaudonojoje jūrojePersijos įlankos rinkti nuo seno.
Japonijoje, Honšiū saloje, perlus rinkdavo moterys vadinamos ama. Šiuo rizikingu darbu jos pelnė visuomenėje ypatingą padėtį, netgi galėjo pasirinkti sau vyrą. Amos tradiciškai perduodavo savo profesiją dukterims.
Apsiginklavusios vien peiliu, jos nerdavo į 20—30 m.
