Rosa speyer svorio netekimas

Bandant aprayti vienos ar kitos visuomens struktr ir paaikinti joje vykstanius reikinius tenka remtis kokiu nors visuomens modeliu. J esam vairi.

Sorry, this page is unavailable

Vienas toks modelis gyvuoja jau imtmet ir teikia piramidin visuomens vaizd: piramids virnje yra negausus, bet takingas ir organizuotas elitas, o jos apaioje gausios, taiau visuomens gyvenimui maai takos turinios arba tiesiog bereikms mass. Toks, ia gerokai supaprastintai apibdintas modelis ir yra nagrinjamas elito teorijose, kurios dar neretai vadinamos apibendrintu elitologijos terminu.

Visus, kurie tyrinja elito pasireikim, veikl, reikm ir paias elito teorijas, vadinsime elitologais. Tuos kurie mano ir rodinja, kad elitas turi visuomenje vyrauti, vadinsime elitistais, tok rosa speyer svorio netekimas princip elitistiniu arba elitariniu, pai tokio mstymo srov elitizmu arba elitarizmu. Elitistinis mstymas, elitizmas yra egalitarinio mastymo, egalitarizmo, besiremianio visuomens lygiavins santvarkos idja, prieingyb.

Elitizmas, kaip atskira subrendusi ir teorikai apipavidalinta mstymo srov, atsirado XX a. Ideali Platono valstyb valdo taip pat irinktieji geriausiai tam pasireng ir dl savo ilavinto proto tam darbui labiausiai tinkantys mons rosa speyer svorio netekimas filosofai.

Miniai ia tenka menkas vaidmuo, nes minia negali bti filosofu1. Ji negali bti imintinga. Todl kaip elito teorij ankstyvieji inspiratoriai danai yra minimi antikins Graikijos filosofai Platonas, Aristotelis.

Elitizmui artim mstymo bruo yra ir Italijos Renesanso mstytojo Niccolo Machiavelli kryboje. Dar vliau elitizmui bding mini yra paskleid vietimo epochos filosofai, vis pirma Augusteas Comteas ir kiti vietimo epochos prancz teoretikai: Voltaireas, Saint-Simonas, Condor- 1 Platonas. Nors toks visuomens skaidymo principas elit ir mases nenaujas, bet moderni io skaidymo samprata nra sena.

Elito teorij klasikais laikytin autori atsivelgiant skirtingus vertinimo kriterijus sraas gali bti rosa speyer svorio netekimas ilgas.

Uploaded by

Garsiausiais elito teorijos pradininkais laikomi ital ekonomai ir sociologai Vilfredo Pareto, Gaetano Mosca, Roberto Michelsas. Garss ir vlesni elitistai, kitaip dar vadinami realistins empirins demokratijos teorijos 2 krjai, ypa Josephas A.

Schumpeteris 3, Karlas Mannheimas. Millso ir kt. Mosca, Pareto ir Michelsas buvo sitikin, kad jiems pavyko sukurti mokslines teorijas, rodanias, jog nedidels elitins maumos politinis vyravimas visuomenje yra neivengiamas. Jie siek parodyti, kad marksizmo teorija pateik rosa speyer svorio netekimas ribot ir daugeliu poiri klaiding valdios buvimo visuomense paaikinim, kad klasinis visuomens supratimas nieko nepaaikina ir tik klaidina.

Be to, jie prietaravo j laikais vyravusiam liberaliajam optimizmui ir teig, kad visuomens perjimas industrin visuomen, turini atstovaujamosios demokratijos sistem, i esms nekeiia visuomens sluoksniavimosi tendencijos valantj elit ir bereikmes mases.

Socialins ir politins permainos XIX a. Pirmieji elitistai grietai neneig liberaliosios demokratijos svarbos arba galim jos pranaum, taiau pabr, kad yra nemaai aplinkybi ir prieasi, kurios lemia tai, kad tariamai demokratinse alyse arba tokiu pat principu besiremianiose organizacijose sivyrauja kiti, bet anaiptol ne demokratiniai sveikos principai, sprendim primimo altiniai bei interes 2 r.

ESTT PRAKTIKOS VADOVAS

Politische Theorien von Antike bis zur Gegenwart. Bonn, Ausgewlte Schriften. Frankfurt-Berlin- Wien, ; Mosca G. Die herschende Klasse. Salzburg, ; Michels R. Zur Soziologie des Parteiwessens in der modernen Demokratie.

! Knyga - Elitas Ir Lyderyste

Leipzig, ; Schumpeter J. Kapitalismus, Sozialismus und Demokratie. Mchen, ; Le Bon G. Die Psychologie der Massen. Stuttgart ; Brach P.

The Theory of Democratic Elitism: a Critique. London, ; Bottomore T.

Nukreipimus čia:

Elite und Gesellschaft. Mchen, ; Hamann R. Paretos Elitentheorie und ihre Stellung in der neueren Soziologie. Stuttgart ; Bellamy R. Modern Italian Social Theorie.

Tarybų Sąjunga

Cambrige, ; Ders. Tingen ; Rrich W.

Sozialgeschichte politischer Ideen. Reinbek, ir kitur. Kstutis Masiulis, Tadas Sudnickas rosa speyer svorio netekimas. Jie rmsi skirtingais organizacij prigimties, psichologiniais, ekonominiais arba kitais argumentais taiau visi stengsi parodyti ir pagrsti elito egzistavimo fakt bet kokioje visuomeninje arba organizacinje sanklodoje.

Lieknėjimo teiginiai koncepcijos atsiradimas apskritai buvo reakcija tuo metu plintanias komunistines idjas ir socializmo judjim.

My All Time Top 50 Yankee Candles : 32. Warm Spice

Komunizmo teoretikai Karlas Marxas ir Fridrichas Engelsas savo teorij kr kaip es mokslin, suprieindami j su visu iki tol buvusiu socialiniu mokslu. J sukurta socialins stratifikacijos teorija buvo klasin ir rodinjanti, kad netrukus atsiras nauja visuomenin formacija santvarkakuri pakeis kapitalistin inaudojim ir kurioje vyraus proletariatas buruazijos duobkasys plaiau apie tai r.

ESTT PRAKTIKOS VADOVAS

Pirmieji elitologijos klasikai tokias mintis ariai kritikavo pabrdami komunistini teorij antimokslikum ir savo ruotu patys pretendavo pirm kart mokslikai, o ne utopijomis pagrsti nauj sociologijos moksl. J sitikinimu, nelogika manyti, kad kurioje nors naujoje santvarkoje gali bti kitaip, kaip buvo iki tol, t. Net socialistiniame judjime ir komunist veikiamose profsjungose irgi valdo mauma. Taigi jie man, kad emesnij sluoksni, mass egzistavimas yra neivengiamas, o nelygyb, kurios taip siek atsikratyti komunistai, yra ir neivengiama, ir natrali.

Ir toks santykis yra socialinis dsnis. Net ir pai komunist liaupsint ir nagrint klasi kov jie paneig perkeldami tamp ir tikrj kov virnes, t.

Much more than documents.

Taip yra vl dl to, kad mass yra neorganizuotos ir silpnos, joms reikia vadios ir valdymo. Dabartini elito teorij yra labai daug. Taiau esminiai i teorij bruoai ir kertiniai diskusij takai yra perimti i elitologijos klasik. Visos elito teorijos, kaip ir i teorij pirmtakai, pripasta kelis esminius dalykus. Pirma, jos teigia, kad visuomenje galime atpainti negausi, bet labai taking moni grup elit, kuris valdo visuomen, mases. Tokio elito buvimas yra neivengiamas visose visuomense ir visokiausiose santvarkose.

Be to, toks piramidikas kumuliatyvus visuomens sandaros principas, kaip graiai yra parods R. Michelsas, bdingas ne tik visuomenei, bet ir visoms organizuotoms struktroms partijoms, judjimams, draugijoms ir panaiai4.

Demokratiniai mo- 4Beje piramidiko pobdio yra bet kurios valdomos struktros, nevarbu, ar kibernetins, matematins, ar sinergetins gamtikos, pavyzdiui, termit kolonija, bii spieius, vilk ruja. Rosa speyer svorio netekimas vystosi ir fiziniai, cheminiai nepusiausvyrieji procesai.

Visur atrandama tam tikra hierarchin sranga, kuri ir utikrina sistemos organizacij bei valdym. Antra, elito teorijose yra paymimas elito organizuotumas bei specifins psichologins savybs, padedanios jam ikilti.

Treia, visos elito teorijos vienu ar kitu aspektu nurodo specifik elito rosa speyer svorio netekimas atrank elit, jo cirkuliavim.

Ketvirta, visos ios teorijos pripasta didiul elito savarankikum, nepriklausomum nuo masi. Penkta, daugelis i teorij pripasta, kad elitas ireikia apibendrintas ir vertinamas visuomens nuostatas tiek savo veikla, tiek psichinmis savybmis. Kitaip tariant, elitas geriausiai reprezentuoja visuomens vertybes.